Vėžį bandė atitolinti vitaminais – kūno reakcija pritrenkė

Kartais, mokslinių tyrimų nepakanka, prisireikia ir žmogiškų istorijų, kad suprastum, kodėl pacientus reikia ginti nuo alternatyviosios medicinos „gydytojų“. Štai vienos moters pasakojimas apie tai, kaip ji „gydėsi“ vėžį:

Ar nepabandyti man gydytis žolelėmis ir maisto papildais, skirtais tikram vėžio gydymui. Mąsčiau: jeigu žmonės liaudies medicinos padedami išsigydo vėžį, tai mano ikivėžinę būklę pagydyti bus vieni juokai. Logiška? Logiška.

Nuvažiavau į vaistinę ir nusipirkau  chlorofilo, chlorelos, spirulinos, resveratrolio, seleno, kofermento Q, žuvų taukų, multivitaminų komplekso, probiotikų ir spiritinio ugniažolių užpilo. Sakau –  ir imunitetą pastiprinsiu, ir sveikatą pagerinsiu.

Dar namuose turėjau tikro mumijo, vyras kažkada visą kilogramą iš Afganistano parvežė. Nutariau pagerti ir jo. Tirpinau šiltame vandenyje tą mumiją ir geriau.

Po kiek laiko supratau, kad resveratrolis ir kofermentas Q sukelia galvos skausmus. Kad patikrinčiau, lioviausi gerti visus papildus ir gėriau tik juos. Įtarimai pasitvirtino: šie du papildai man netinka. Nuo jų labiau skauda galvą. Atsisakiau jų. Kitus gėriau toliau.

Ugniažoles gėriau pagal internete surastą schemą – kasdien po lašelį, didinant kiekį iki 25 lašelių, o pasiekus tikslą – mažinant po lašelį. 25 lašelių nepasiekiau – prasidėjo skrandžio spazmai. Lioviausi gerti. Pamaniau, blogas tirpalas. Reikia pasidaryti savo.

Kadangi veiksmas vyko pavasario pabaigoje, tuo metu kai tos ugniažolės visa jėga žydi laukuose, nuvažiavau ir prisiskyniau tų žolių pati. Išspaudžiau sultis ir pakartojau eksperimentą. Šį kartą skrandis atsisakė veikti jau po 15 lašelių: pradėjo žiauriai skaudėti. Su ugniažolėmis žaidimus nutraukiau. Vis dėlto nuodinga žolė, galėjau ir prisižaisti.

Tada nusprendžiau pagauti rupūžę. Pagavau. Užpyliau ją šimtaprocenčiu spiritu, palaikiau mėnesį ir pradėjau tuo tirpalu gydytis. Gydžiausi pusę metų.

Po pusės metų pasitikrinus paaiškėjo, kad ikivėžinė būklė nedingo. Ji pasunkėjo. „Velnias, – galvoju. – Reikia ieškoti kitokio gydymo.“

Manydama, kad atradau sveikatos eliksyrą, bandžiau vitaminų duoti ir savo vaikams. Vaikai buvo protingesni už mane ir pasipriešino siūlymui gerti tokį kiekį tablečių.

Kuo viskas baigėsi? Ogi alergija ir rimta operacija, po kuriuos dar iki šiol neatsigaunu.

Visas mano pusantrų metų gydymas liaudiškais būdais ir papildais nuėjo šuniui ant uodegos. Jokios ikivėžinės būklės nei žolės, nei vitaminai neišgydė. Neįsivaizduoju, kaip jie tada gali išgydyti patį vėžį? Manau, niekaip.

(Pagal lrytas.lt)