Vos skiepijimų sumažėjo – susirgimų padaugėjo

Pernai Lietuvoje užregistruota 50 tymų atvejų. O štai per septynerius metus iki 2009-ųjų, arba iki kol tapo madinga bijoti skiepų, nustatyta dešimt kartų mažiau – 5 susirgimai tymais. Vos skiepijimų sumažėjo – susirgimų padaugėjo.

Neigiantieji skiepus savamoksliai, saugantys nuo vakcinų savo vaikus, mojuoja, jų įsitikinimu, pritrenkiančiais, internete rastais tyrimais, cituoja „garsius Rusijos mokslininkus“ ir nemirksėdami vardija rykštes, kurias sukelia vakcinos: nuo alergijos visiems maisto produktams iki autizmo ar neįgalumo.

Kitoje pusėje – medikai, uoliai bandantys aiškinti, pagrįsti, įrodyti teiginius apie vakcinas mokslo argumentais. Jie skėsčioja rankomis ir prisipažįsta besijaučiantys lyg ringe, kuriame kovoja balerina ir boksininkas. Dalies tėvų nejaudina nei mokslo sukurtos žinios, nei medicininio išsilavinimo neturintiems suvokiami palyginimai, kad gyvename ne uždaroje gentyje, kurioje nėra ligų bent jau tol, kol nėra atvykėlio, nes nėra ir imuniteto.

45 metų praktikos turintis Lietuvos infektologų draugijos vicepirmininkas prof. Alvydas Laiškonis prisimena maždaug XX a. 8-ojo dešimtmečio atvejį, kai jis drauge su dar dviem medikais išgelbėjo vaikui gyvybę. Tąkart jie pasipriešino tėvams ir slapta perpylė vaikui kraują, nors tėvai, priklausantys sektai, dėl religinių įsitikinimų iškart perspėjo šios procedūros neatlikti.

Kaip tikina specialistai, antivakcininis judėjimas Europoje pirmiausia atsirado būtent religinėse bendruomenėse, vėliau plito ir šiaip tarp savito gyvenimo būdo šalininkų.
Dalis skeptiškai vertinančiųjų vakcinas pateikia ir kitą argumentą – esą kam skiepytis nuo ligų, kurios liko užmarštyje, praėjusiame neišsivysčiusios medicinos amžiuje. Tačiau dėl skirtingo požiūrio ar priežasčių sumažėjusios skiepijimo apimtys būtent ir lėmė kai kurių infekcijų sugrįžimą, protrūkius.

(Pagal DELFI Sveikata)