M. A. Pavilionienė. Kaip Lietuvos bažnytininkai remia smurtą
Šis straipsnis neliaupsina dvasininkų kaip žmogaus sielos ganytojų. Šis straipsnis nevadina kunigų žmogaus guodėjais ir visuomenės moralės šulais.
Šiame straipsnyje teigiama, kad kai kurie individai, pasirinkę katalikybės nuostatų propagavimą kaip savo profesiją, neretai savo religiniu uolumu nusižengia žmogiškumui, pažeidžia žmogaus teises, nes fanatiškomis religinėmis nuostatomis be skrupulų braunasi į privatų asmens gyvenimą.
Kai kurių kunigų sumanymas Lietuvoje ręsti paminklus abortuotiems vaisiams yra makabriškas planas, kunigų psichologinis smurtas prieš moteris, kurios apsisprendžia nutraukti nėštumą. Šis sumanymas – tai viešas inkvizicinis moters pasmerkimas ilgalaikei kančiai ir skausmui už padarytą sprendimą. Tai – visuotinis, akis badantis priekaištas moteriai už padarytą abortą ir smurtinė prievarta moters amžinai atgailai.
(Pilanas straipsnis Delfyje)