Draudimas dėvėti burkas

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) teisėtu pavadino Belgijoje galiojantį draudimą dėvėti visą kūną ir veidą dengiančius apdarus. Toks draudimas „demokratinei visuomenei yra reikalingas“, – Strasbūre pareiškė teisėjai. Taip esą apsaugomos trečiųjų asmenų „teisės ir laisvės“

(Pagal respublika)

EŽTT sprendimas čia angliškai.

Keletas aspektų

  • Draudimas dėvėti burkas varžo religijos laisvę, bet…
  • draudimas dėvėti burkas gina moterų teisę nedėvėti burkų, jeigu joms taikomas religinių bendruomenių spaudimas jas dėvėti, bet…
  • jeigu religinė bendruomenė moteriai taiko spaudimą neišeiti iš namų be burkos, tai toks draudimas gali prisidėti prie to, kad bus suvaržyta ypač konservatyvių bendruomenių moterų judėjimo teisė – be burkos išeit negalima, įstatymai draudžia burkas, tad tenka kalėti namuose.

1648888

 

Atotrūkis tarp moterų ir vyrų atlyginimų didėja 5 metus iš eilės

Net ir XXI a. jūsų atlyginimo dydį lemia ne tik sugebėjimai, kvalifikacija ar motyvacija, bet ir lytis. Lietuvoje 2015 m. moterys vidutiniškai gavo 15,6 proc. mažesnį atlyginimą negu vyrai. Nuo 2011 m. šis atotrūkis vis didėja, tačiau efektyvių priemonių valdžios institucijoms vis dar stinga.

Atlyginimų atotrūkis yra skaičiuojamas matuojant skirtumą tarp visų moterų ir vyrų, dirbančių 10 ir daugiau darbuotojų turinčiose įmonėse, vidutinių valandinių bruto („iki mokesčių“) darbo užmokesčių. Į jį neįtraukiamos papildomos išmokos, priedai, kompensacijos ir kitos darbuotojų gaunamos papildomos lėšos, todėl minėtas atotrūkis realybėje gali būti dar didesnis, nes jį lemia ne tik tie diskriminaciniai atvejai, kai moterims už tą patį darbą yra mokama mažiau negu vyrams, bet ir daugybė kitų priežasčių.

Pavyzdžiui, moterų ir vyrų pasiskirstymas skirtingose ekonominės veiklos srityse, kai vyrai dominuoja geriau apmokamose srityse: technologijų, pramonės ir pan., o moterys – prasčiau apmokamose srityse: švietimo, socialinio darbo ir pan. Taip pat paplitusi tendencija, kai įmonių ar įstaigų vadovų lygmenyje dominuoja vyrai, o moterys dažniau užima nevadovaujančias pareigas ir todėl gauna mažesnius atlyginimus. Šį atlyginimų netolygumą gali lemti ir karjeros pertrūkiai, kai moterys (įprastai dėl vaikų priežiūros, pagyvenusių ar turinčių negalią šeimos narių priežiūros) dažniau negu vyrai daro karjeros pertraukas, po kurių sunku grįžti į darbo rinką ir toliau kilti pareigose.

Pastebima, kad moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkis išlieka didžiausias privačiame sektoriuje (17,3 proc.). Pagrindinė priežastis yra ta, kad šiame sektoriuje dėl atlyginimo dažniausiai deramasi individualiai, jis nustatomas subjektyviu vadovo sprendimu, todėl nėra bendros atlyginimų sistemos, kuri valstybiniame sektoriuje padeda šį atotrūkį labiau kontroliuoti (moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkis valstybiniame sektoriuje – 16,3 proc.).

(Pagal lygybe.lt)

Kodėl lyties keitimas (dokumentuose) svarbu?

Puiki naujiena:

Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino dviejų piliečių ieškinius ir įpareigojo Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojus išduoti jiems naujus dokumentus ir ten nurodyti tą lytį, kurios atstovais jie save laiko, o Registrų centrą – pakeisti įrašus. Taigi netrukus du Lietuvos piliečiai turėtų gauti naujus asmens dokumentus, kur bus nurodyta kita lytis be chirurginės intervencijos.

Pasikeitus dokumentus gyvenimas bus daug paprastesnis:

– Ką jūsų gyvenime pakeis nauji dokumentai, kur bus nurodyta, jog esate vyras? – „Lietuvos rytas“ paklausė 21 metų studento Tolvaldo iš Vilniaus.

– Žinoma, bus daug paprasčiau gyventi. Mano fizinė išvaizda visiškai neatitinka faktinės, o kai reikia rodyti dokumentus – vien problemos.

Man dabar tos lyties pakeitimo operacijos taip „nedega“, kaip „degė“ dokumentai. Kol kas niekur neskubu – laukiu, gal medicina šiek tiek patobulės.

 

– Ar svarstote, kaip atrodys jūsų gyvenimas su naujais dokumentais?

– Galėsiu nesibaiminti ieškodamas darbo, dirbdamas, eidamas į darbą.

Didžiąją gyvenimo dalį dirbau nelegaliai. Dažniausiai kuriu darbo vietą sau.

 

– Kaip žmonės reaguoja pamatę jūsų dokumentus moters vardu ir pavarde?

– Aš atrodau jaunai, todėl kiekvieną kartą parduotuvėje perkant cigaretes ar alkoholį reikia rodyti pasą. Gerai, jei pasižiūri tik į gimimo datą. Bet štai neseniai pirkau cigarečių degalinėje. Pardavėja perskaitė vardą, pavardę ir metė kortelę taip, kad ji vos neįkrito į tarpą tarp stalų.

Niekada negali žinoti, kaip žmogus reaguos.

Vos perskaito pavardę – iš karto kyla konfliktas. Policijos tapatybei nustatyti dar nekvietė.

Stengiuosi išvengti galimų konfliktinių situacijų – nesilankau poliklinikose, bibliotekose, sporto klubuose. Bandžiau gauti vairavimo teises – bet su manimi elgėsi nepagarbiai. Autobuse perku bilietą su studento nuolaida, tačiau vairuotojai, pamatę mano pavardę, pradeda šaukti, kad rodau svetimą dokumentą.

Suomija pradeda diskusijas apie eutanazijos įteisinimą

Suomijos parlamentas […] diskutavo apie piliečių iniciatyvą įteisinti eutanaziją.

„Įstatymo dėl eutanazijos reikia, kad žmonės galėtų pasirinkti alternatyvią gyvenimo pabaigą, kai net geriausiai gydymi negali gauti pakankamos pagalbos, kuri palengvintų jų nepakenčiamą agoniją“, – rašoma piliečių iniciatyvoje. Suomijoje piliečiai gali reikalauti parlamento apsvarstyti siūlomą klausimą, kai surenka 50 tūkst. parašų.

[…]

Nacionalinio transliuotojo YLE 2015 metais atlikta apklausa rodo, kad maždaug 60 proc. dabartinių įstatymų leidėjų palaikytų eutanazijos idėją asmenims, sergantiems nepagydomomis ligomis.

Visuomenės apklausos taip pat rodo suomių pritarimą šiam sprendimui. Gruodį bendrovės „Taloustutkimus“ atlikta apklausa parodė, jog eutanaziją palaikytų 73 proc. Suomijos gyventojų

(Pagal TV3)

M. A. Pavilionienė. Kaip Lietuvos bažnytininkai remia smurtą

Šis straipsnis neliaupsina dvasininkų kaip žmogaus sielos ganytojų. Šis straipsnis nevadina kunigų žmogaus guodėjais ir visuomenės moralės šulais.

Šiame straipsnyje teigiama, kad kai kurie individai, pasirinkę katalikybės nuostatų propagavimą kaip savo profesiją, neretai savo religiniu uolumu nusižengia žmogiškumui, pažeidžia žmogaus teises, nes fanatiškomis religinėmis nuostatomis be skrupulų braunasi į privatų asmens gyvenimą.

Kai kurių kunigų sumanymas Lietuvoje ręsti paminklus abortuotiems vaisiams yra makabriškas planas, kunigų psichologinis smurtas prieš moteris, kurios apsisprendžia nutraukti nėštumą. Šis sumanymas – tai viešas inkvizicinis moters pasmerkimas ilgalaikei kančiai ir skausmui už padarytą sprendimą. Tai – visuotinis, akis badantis priekaištas moteriai už padarytą abortą ir smurtinė prievarta moters amžinai atgailai.

(Pilanas straipsnis Delfyje)

Baisi statistika: smurtas prieš vaikus

Kasmet vien tik į Santariškių klinikas atveža per 500 sužalotų vaikų, iš kurių ketvirtadalis – sunkiai. Visi atvejai – artimųjų smurtas + tėvų nepriežiūra. Visi mūsų išgydyti vaikai grįžta pas smurtautojus, sako Kauno klinikų vaikų gydytojas.

(Pagal delfi)

Ką daryti?

Seimui: uždrausti smurtą prieš vaikus. Smurtas prieš vaikus nėra tinkama auklėjimo priemonė. Smurtas prieš vaikus nėra privatus šeimos reikalas.

Medikamentinis abortas – jį reikia legalizuoti, jam reikia gydytojų priežiūros

download

Kol Lietuva neįregistravusi medikamentiniams abortams skirtų vaistų, tol žmonės rizikuoja savo gyvybe…

Socialiniuose tinkluose nuo antradienio popietės plintanti žinutė, siūlanti įsigyti vaistų medikamentiniam abortui atlikti, pašiurpino medikus. Vienas parduodamų preparatų nėra įregistruotas Lietuvoje, o abiejų medikamentų vartojimas be medikų priežiūros gali baigtis ir mirtinu nukraujavimu.

[..]

Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė, profesorė Rūta Jolanta Nadišauskienė, išgirdusi apie tokių vaistų pardavinėjimą socialiniuose tinkluose, pašiurpo.

„Siaubas. Mifepristonas Lietuvoje nėra registruotas vaistas. Šie vaistai skiriami medikamentiniam abortui, tačiau tai jokiu būdu nevyksta namuose. O atsižvelgiant į tai, kad vienas vaistas neregistruotas, remiantis įstatymais, tai negali būti pardavinėjama“, – teigė profesorė.

Pasak jos, esminis šalutinis šių vaistų poveikis – gausus kraujavimas.

„Moteris gali nukraujuoti. Prieš skirdamas šiuos vaistus gydytojas įvertina galimą riziką, komplikacijas, todėl tokių vaistų negalima supaprastinti“, – perspėjo R.J.Nadišauskienė.

Ji teigė negalinti suvokti, kodėl moterys ryžtasi pirkti neaiškius nelegalius vaistus, kai abortai šalyje yra legalūs ir atliekami su medicinine priežiūra. Tiesa, medikamentinis abortas šalyje vis dar negalimas, nors ir įvardijamas kaip moters organizmui saugesnis būdas.

Neaiškiems eksperimentams su savo kūnu pasiryžtančios moterys ginasi norinčios paprastesnio būdo, išvengti medikų atkalbinėjimų, tačiau profesorė ragina verčiau pamąstyti apie galimas pasekmes.

„Tai sena nėštumo nutraukimo tema. Tačiau jei prasidės tokie dalykai, moterys nukentės. Nesąmonė. Medikai visuomet stengiasi kuo mažiau pakenkti moters organizmui. Taip, galbūt medikai prieš abortą atkalbinėja, tačiau negi sunku moteriai prieš tokį svarbų sprendimą priimant dar kartą pagalvoti?“ – klausė R.J.Nadišauskienė.

(Pagal lrytas)

Ką daryti?

  • Moterims – kreiptis į medikus.
  • Medikams – padėti moterims be moralizavimų ir atkalbinėjimų
  • Politikams ir valdžiai – kuo greičiau įteisintį medikamentinį abortą

Papildoma nuoroda

  • 2016-08-23 lrytas Lietuviškoje abortų istorijoje – žingsnis atgal?

Vaiko teisių apsauga

Sausio 17-ąją Seimas svarstys Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo papildymą.

Tikiuosi, kad šie vaikų teises ginantys papildymai bus priimti:

valstybė imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo ir kitų priemonių užtikrinti vaiko apsaugą nuo visų formų smurto, įskaitant fizines bausmes, kurį jis gali patirti iš tėvų, kitų teisėtų vaiko atstovų ar kurio nors kito vaiką prižiūrinčio asmens.

[…]

Vaikas turi teisę būti apsaugotas nuo savo tėvų, kitų teisėtų vaiko atstovų, kartu gyvenančių asmenų ar kitų asmenų visų formų smurto, įskaitant fizines bausmes.

Taip pat, kviečiame jus išreikšti palaikymą šiam įstatymo papildymui prie Seimo rūmų sausio 17 d. 12:00 arba tiesiog parašant elektroninį laiškutį jūsų Seimo nariui.

Naujasis sveikatos ministras Aurelijus Veryga neketina drausti abortų

Kauno dienoje skelbiamas interviu su sveikatos ministru Aurelijumi Veryga:

– Seime praėjusią kadenciją svarstytas projektas drausti abortus. Ar jam pritartumėte? Ar imsitės veiksmų, kad Seimas apsispręstų dėl šių pataisų?

– Ne, nepritarčiau ir nesieksiu. Aš galvoju, kad yra daug efektyvesnių būdų, kaip šitą problemą išspręsti. Aišku, Lietuva turi didelę problemą prarasdama, kiek žinau, apie 6 tūkst. galimų vaikų, nes tiek yra atliekama abortų per metus. Ko gero, kad jie yra atliekami ne iš gero gyvenimo, mes, kaip valstybė, greičiausiai nesugebame suteikti psichologinės, socialinės pagalbos toms moterims, kurios tokiu būdu nusprendžia spręsti problemą.

O jeigu tai yra kai kam iki šiol šeimos planavimo priemonė, tai, matyt, yra švietimo klausimas, jeigu žmonės neįsivaizduoja kitų būdų, kaip planuoti, kiek turėti vaikų. Tai irgi yra mūsų tragedija. Nesugebame išaiškinti žmonėms, kad yra kitų būdų, ir jie nebūtinai prasilenkia su Bažnyčios suvokimu – atvirkščiai, yra ir ten visokių priemonių žmonėms, kurie turi savotiškus moralinius, religinius įsitikinimus.

Visos visuomenės grupės gali gauti tinkamą pagalbą, tinkamą konsultavimą, kad tų nėštumų nutraukimų tiesiog nevyktų, bet ne draudžiant juos. Draudimas, kiek aš esu susipažinęs, sukelia kitas rizikas: tada tai daroma kriminaliniu būdu, slapstantis, tada ta rizika iškyla ir mamai, ne tik tai gyvybei, kuri nutraukiama.

Prezidentė prieš eutanaziją

D.Grybauskaitė sako, kad klausimas apie galimą eutanazijos įteisinimą kol kas neturėtų būti keliamas – vietoje to didžiausią dėmesį reikėtų skirti būtent žmonių slaugymui, kad jie „24 valandas per parą žmogus jaustųsi esantis šeimoje“.

„Kai bus tokios sąlygos, manau, kad tokių skaudesnių klausimų apie prievartinį išėjimą, ko gero, ir nekils“, – sakė ji.

(Pagal Kauno Diena)

Priminimai prezidentei

  • Eutanazija – savanoriška, o ne prievartinė
  • Sudėtingas problemas reikia spręsti įvairiais būdais
  • Ne visi kenčiantys nori būti beprasmiškai slaugomi