Jūsų pinigai religijai – 2,4 mln eurų

2,4 milijonų eurų skirta Aušros vartų koplyčios atnaujinimui.

Žinau, kad žmonės dažnai sako, jog bažnyčios – kultūros paveldas, bet aš tik priminsiu, kad jeigu savininkas (Bažnyčia) nesugeba prižiūrėti savo nuosavybės, tai derėtų tą nuosavybę parduoti arba padovanoti tiems, kas gali ją prižiūrėti.

Jeigu Bažnyčiai nereikia leisti savo pinigų savo turto priežiūrai, tai tuomet gali tuos pinigus naudoti prietarų sklaidai. Tad apmaudu, kad finansuojame prietarų sklaidą.

Svarbu ir tai, kad netikintiems turistams pasižiūrėti į tą kultūros paveldą nėra lengva – prieš porą metų bandžiau artimiesiems parodyti Aušros vartus – praktiškai nieko apžiūrėti iš arti neišeina, nes pastoviai be pertaukos vienos pamaldos po kitų vis blokuoja visą tą kultūros paveldą.

Kitąmet bus pradėta atnaujinti Aušros vartų koplyčia ir greta esanti šv.Teresės bažnyčia, pranešė Vilniaus arkivyskupija.

Kultūros ministerija šiam istoriniam objektui patvirtino ES Struktūrinių fondų paramą. Iš viso Aušros vartų atnaujinimo darbams bus skirta 2,9 mln. eurų, iš jų 2,4 mln. eurų yra ES parama, valstybė prisidės per 400 tūkst. eurų. Darbai vyks 2018–2020 metais.

(Pagal 15min)

Nematau jokio reikalo švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus religijai finansuoti. Juolab, kad Bažnyčios milijoninės ivesticijos rodo, kad pinigų jai netrūksta:

„Sugrąžinus jį mums po sovietinės okupacijos, pastatų būsena buvo avarinė, jeigu nepasakyti tragiška, o sklypas taip pat visiškai apleistas. Tad mąstėme, kaip prikelti naujam gyvenimui objektą, esantį tokioje geroje kurorto vietoje. Tad rengdami šį projektą atlikome Palangos miesto-kurorto rinkos analizę, tarėmės su nekilnojamojo turto plėtros specialistais, turinčiais patirtį šioje srityje, ir su jų pagalba bandėme įvertinti ilgalaikės plėtros perspektyvas, o tuomet siekėme sukurti projektą, kuris derėtų ir su aplinka, ir su poreikiais“, – tikina Kauno arkivyskupijos atstovas.

Jis mini, kad investicijos į objektą sudarė per du milijonus eurų. „Dalį lėšų investavo mūsų Ekonomo tarnyba, kitą dalį – objekto nuomininkai bei projekto operatoriai“, – pažymėjo D.Chmieliauskas.

(Pagal 15min)

M. A. Pavilionienė. Kaip Lietuvos bažnytininkai remia smurtą

Šis straipsnis neliaupsina dvasininkų kaip žmogaus sielos ganytojų. Šis straipsnis nevadina kunigų žmogaus guodėjais ir visuomenės moralės šulais.

Šiame straipsnyje teigiama, kad kai kurie individai, pasirinkę katalikybės nuostatų propagavimą kaip savo profesiją, neretai savo religiniu uolumu nusižengia žmogiškumui, pažeidžia žmogaus teises, nes fanatiškomis religinėmis nuostatomis be skrupulų braunasi į privatų asmens gyvenimą.

Kai kurių kunigų sumanymas Lietuvoje ręsti paminklus abortuotiems vaisiams yra makabriškas planas, kunigų psichologinis smurtas prieš moteris, kurios apsisprendžia nutraukti nėštumą. Šis sumanymas – tai viešas inkvizicinis moters pasmerkimas ilgalaikei kančiai ir skausmui už padarytą sprendimą. Tai – visuotinis, akis badantis priekaištas moteriai už padarytą abortą ir smurtinė prievarta moters amžinai atgailai.

(Pilanas straipsnis Delfyje)

Pagalbinio apvaisinimo įstatymas bus svarstomas iš naujo

Seimas nutarė Pagalbinio apvaisinimo įstatymą svarstyti iš naujo. Už tai balsavo 88 Seimo nariai ir niekas nebuvo prieš. Tikras mūšis dėl šio teisės akto vyks trečiadienį.

Svarstymas iš naujo reiškia, kad klausimas grįžta į Seimo komitetą, o trečiadienį bus balsuojama, ar atmesti Dalios Grybauskaitės veto, ar jam pritarti su visais pasiūlymais.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymas klausimų kėlė dėl embrionų šaldymo ir lytinių ląstelių donorystės.

Priimtas įstatymas buvo konservatyvus: jis uždraudė embrionų šaldymą, embrionų pagal jį gali būti sukuriama ne daugiau nei vienu metu gali būti perkeliama į moters organizmą – jų skaičius negali viršyti 3.

(Pagal delfi)

Taip pat: Socialdemokratai: Šeimos turi gauti pažangų nevaisingumo gydymą

Pozicija

Viduramžiški prietarai neturėtų trukdyti spręsti problemų.

Daugiau nei 100 000 jūsų eurų religijai – už pastatų apsaugą mokate jūs, o ne savininkai

Daugiau nei 100 000 eurų jūsų pinigų iššvaistyta darbams, kuriuos turėtų finansuoti pastatų savininkai:

Vienas gerųjų pavyzdžių – Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios šeimininkas, kunigas Antanas Šimkus.

Jis pakeitė bažnyčios elektros instaliaciją ir prieš išeidamas iš bažnyčios išjungia elektros srovę.

Be to, prieš trejus metus jis įrengė priešgaisrinę bei apie vagystes pranešančią signalizacijas.

Singalizacijų įrengimas kainavo mažiau nei tūkstantį eurų. Dalį sumos skyrė Klaipėdos rajono savivaldybė.

[…]

Kol kas iš valstybės finansavimas skirtas tik priešgaisrinės apsaugos planams rengti.

Lietuvos kultūros taryba (LKT) trečius metus finansuoja sakralinių objektų priešgaisrinės apsaugos planų rengimą.

Gaisrui suniokojus Balbieriškio bažnyčią, 2014-aisiais Lietuvos kultūros taryba (LKT) finansavo 34, metais vėliau – 3 objektų (nebūtinai medinių) planų rengimą. Šiemet gautos 9 paraiškos, finansavimas dar nepaskirtas.

Vieno plano parengimui taryba skyrė nuo 1360 iki 14 tūkst. eurų. Per dvejus metus planams parengti skirta per 100 tūkst. eurų.

(Pagal lrytas)


Jeigu savininkas (Bažnyčia) nesugeba prižiūrėti ar apdrausti savo nuosavybės, tai derėtų tą nuosavybę parduoti arba padovanoti tiems, kas gali ją prižiūrėti. Nematau jokio reikalo švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus religijai finansuoti.

Milda Ališauskienė – Dievas Lietuvos politikoje

Kovo pradžioje Seime vyko konferencija apie Lietuvos gyventojų emigracijos problemą, jos organizatoriai – Seimo migracijos komisija – nusprendė pasikviesti invokacijos tarti Vilniaus arkivyskupą Gintarą Grušą. Žiniasklaida pranešė, kad prieš keletą savaičių premjeras Seime kolegoms prisipažino esantis „tikintis, todėl nemeluojantis“.
Ar tai sutapimas, kad Lietuvos politikos padangėje vis dažniau minimas Dievo vardas, o Katalikų bažnyčios hierarchai kviečiami į politines diskusijas? Sakyčiau, kad ne ir galima prognozuoti, kad dar ne kartą šiais metais viešai politikai minės Dievą, kviesis į renginius Katalikų bažnyčios atstovus ir mielai patys lankysis parapijų bažnyčiose, nes jau rudenį vyks rinkimai, kuriuose tikimasi, jei ne Bažnyčios užtarimo, tai bent Dievo pagalbos tikrai.

Tuo metu kritikai piktinsis religijos buvimu viešoje erdvėje, o religingieji džiaugsis, kad galbūt bus pagaliau išklausytos jų maldos ir su Bažnyčios bei politikų pagalba Lietuvoje nebeliks homoseksualių žmonių ir išsiskyrusių šeimų. Ir taip kiekvieno naujo politinio sezono pradžioje.

Kaip, pavyzdžiui, visuomenė turėtų vertinti faktą, kad vienos ar kitos religinės organizacijos vadovas lankosi valstybės institucijoje, laimina ir dalyvauja politinėse diskusijose?

(Pagal 15min)

Jeigu absurdiškų idėjų negalima pašiepti, tai kaip su ta žodžio ir minties laisve Lietuvoj?

Perskaičius paveiksliukų, už kuriuos jį nuteisė, aprašymą panašu, kad Lietuvoje nėrą žodžio ir minties laisvės:

Palangiškio Vaido Želvio nuotaika Velykų išvakarėse – visai ne šventiška: Šilalės teismas jį pripažino kaltu dėl neapykantos krikščionybei kurstymo ir skyrė 1500 eurų baudą.

41 metų V.Želvys užsitraukė nemalonę dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusių nuotraukų religine tematika su komentarais.

[…]

Vienoje nuotraukoje vaizduojami katalikai kanibalų kūnais su vyskupų rūbais. Jie rankose laiko taurę su knyga, o šalia guli kruvinas moters lavonas.

„Kanibalai katalikai ėda Dievo kūną ir geria Dievo kraują“, – toks prierašas yra šalia.

Nuotraukoje, kurioje tėra tik kryžius, klausiama: „Kaip jums patinka zombių ir vampyrų religija?“ Prie nuorodos į straipsnį „Lenkijos kunigas mirė homoseksualinės orgijos metu“ prirašytas komentaras: „Katalikiški dvasiniai mokytojai mėgsta paseksauti su vaikais. Jų dievas tikrai myli myli vaikus…“

Nustatyta, kad V.Želvys viešai tyčiojosi iš krikščionių bendruomenės, jos vertybių, tradicijų, niekino religiją.

(Pagal lrytas.lt)

Jūsų pinigai prietarų sklaidai: Panevėžio bažnyčios gavo 150 000 eurų iš savivaldybės

Panevėžio rajone – neregėtas savivaldybės lėšų švaistymas. Tik šį kartą už mokesčių mokėtojų pinigus prabangius televizorius pirko ne politikai, bet bažnyčios.

Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapija visai neseniai už savivaldybės pinigus įsigijo naujausią kompiuterinių žaidimų įrenginį „PlayStation“, tačiau kunigas ginasi ir sako, kad kompiuteris buvo pirktas jaunimo užimtumo klubui įrengti.

Savivaldybė už „PlayStation“ kompiuterį sumokėjo daugiau kaip 400 eurų, taip pat parapija už mokesčių mokėtojų pinigus įsigijo 1,5 metro skersmens televizorių, kuris kainavo 2 500 eurų.

Iš viso Panevėžio parapijų bendruomenės gavo net 150 tūkstančių eurų dydžio savivaldybės paramą.

(Pagal Tarp Dievo žodžio skleidėjų pirkinių už savivaldybės lėšas – „PlayStation“ kompiuteris | Alfa.lt)

Kauniečių pinigai religijai

Kauno rajono meras prižadėjo finansuoti prietarų sklaidą:

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pristatė arkivyskupui Kauno rajono bažnyčių finansavimo programą. Joje daug dėmesio skiriama priešgaisrinei apsaugai. Daugelyje Kauno rajono bažnyčių pavyko įrengti priešgaisrinę signalizaciją, tačiau kai kurie maldos namai jos dar neturi.

Daugiau dėmesio reikėtų ir istoriškai vertingoms Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės, Vilkijos Šv. Jurgio, Babtų Šv. Apaštalų Petro ir Povilo, Panevėžiuko Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioms.

Bendromis pastangomis pavyko sustabdyti slenkantį Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriaus šlaitą, restauratorių rankų reikėtų ir XVII amžių menančiai šventovei.

Finansinės paramos gali tikėtis Lietuvos gotikos perlas – Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.

V.Makūnas tvirtino, kad jau yra parengtas jos sutvarkymo projektas ir artimiausiu metu tikimasi gauti lėšų darbams pradėti.

(Pagal lrytas.lt)

Teismas: jeigu kunigas, tai galima vairuoti neblaiviam

Prie vairo neblaivus sučiuptas Nidos ir Juodkrantės evangelikų liuteronų parapijos klebonas kunigas Jonas Liorančas galės vairuoti ir toliau.

Klaipėdos apylinkės teismas antradienį paskelbė sprendimą – kunigui skyrė 289 eurų baudą, tačiau teisės vairuoti neatėmė.

Teisėja atsižvelgė į Neringos mero Dariaus Jasaičio ir Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupo Mindaugo Sabučio prašymus nenuskriausti parapijiečių, nes atsiųsti kito Dievo tarno nėra galimybių.

Be to, J.Liorančas savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir prašė teismo vieno – kaip galima trumpesniam laikui atimti teisę vairuoti, nes tuomet negalėtų eiti tarnystės.

Teisme ši administracinė byla, kurioje atsakomybėn buvo patrauktas keturiasdešimtmetis kunigas J.Liorančas, buvo išnagrinėta per keliolika minučių.

(Pagal lrytas.lt)