Bažnyčia švaistosi milijonais, bet priešgaisrinei signalizacijai įsirengti gviešiasi jūsų pinigų

Apmaudu, kad valdžia švaisto pinigus prietarų sklaidai. Bažnyčia pinigų tikrai turi ir gali savo turtą ir apdrausti ir įsirengti priešgaisrinę signalizaciją.

Kultūros paveldo departamentas per atskirą programą 2017 metams finansuoja tokių sistemų įrengimą bažnyčiose. Kiek žinau, po vieną bažnyčią iš vyskupijų priešgaisrinę sistemą turės. Šiais metais tam skirta apie 50 000 eurų, tačiau realus poreikis – apie milijoną eurų.

(Pagal bernardinai)

O kad pinigų Bažnyčiai netrūksta rodo jos milijoninės ivesticijos:

„Sugrąžinus jį mums po sovietinės okupacijos, pastatų būsena buvo avarinė, jeigu nepasakyti tragiška, o sklypas taip pat visiškai apleistas. Tad mąstėme, kaip prikelti naujam gyvenimui objektą, esantį tokioje geroje kurorto vietoje. Tad rengdami šį projektą atlikome Palangos miesto-kurorto rinkos analizę, tarėmės su nekilnojamojo turto plėtros specialistais, turinčiais patirtį šioje srityje, ir su jų pagalba bandėme įvertinti ilgalaikės plėtros perspektyvas, o tuomet siekėme sukurti projektą, kuris derėtų ir su aplinka, ir su poreikiais“, – tikina Kauno arkivyskupijos atstovas.

Jis mini, kad investicijos į objektą sudarė per du milijonus eurų. „Dalį lėšų investavo mūsų Ekonomo tarnyba, kitą dalį – objekto nuomininkai bei projekto operatoriai“, – pažymėjo D.Chmieliauskas.

(Pagal 15min)

Daugiau nei 100 000 jūsų eurų religijai – už pastatų apsaugą mokate jūs, o ne savininkai

Daugiau nei 100 000 eurų jūsų pinigų iššvaistyta darbams, kuriuos turėtų finansuoti pastatų savininkai:

Vienas gerųjų pavyzdžių – Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios šeimininkas, kunigas Antanas Šimkus.

Jis pakeitė bažnyčios elektros instaliaciją ir prieš išeidamas iš bažnyčios išjungia elektros srovę.

Be to, prieš trejus metus jis įrengė priešgaisrinę bei apie vagystes pranešančią signalizacijas.

Singalizacijų įrengimas kainavo mažiau nei tūkstantį eurų. Dalį sumos skyrė Klaipėdos rajono savivaldybė.

[…]

Kol kas iš valstybės finansavimas skirtas tik priešgaisrinės apsaugos planams rengti.

Lietuvos kultūros taryba (LKT) trečius metus finansuoja sakralinių objektų priešgaisrinės apsaugos planų rengimą.

Gaisrui suniokojus Balbieriškio bažnyčią, 2014-aisiais Lietuvos kultūros taryba (LKT) finansavo 34, metais vėliau – 3 objektų (nebūtinai medinių) planų rengimą. Šiemet gautos 9 paraiškos, finansavimas dar nepaskirtas.

Vieno plano parengimui taryba skyrė nuo 1360 iki 14 tūkst. eurų. Per dvejus metus planams parengti skirta per 100 tūkst. eurų.

(Pagal lrytas)


Jeigu savininkas (Bažnyčia) nesugeba prižiūrėti ar apdrausti savo nuosavybės, tai derėtų tą nuosavybę parduoti arba padovanoti tiems, kas gali ją prižiūrėti. Nematau jokio reikalo švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus religijai finansuoti.

Jūsų pinigai prietarų sklaidai: Panevėžio bažnyčios gavo 150 000 eurų iš savivaldybės

Panevėžio rajone – neregėtas savivaldybės lėšų švaistymas. Tik šį kartą už mokesčių mokėtojų pinigus prabangius televizorius pirko ne politikai, bet bažnyčios.

Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapija visai neseniai už savivaldybės pinigus įsigijo naujausią kompiuterinių žaidimų įrenginį „PlayStation“, tačiau kunigas ginasi ir sako, kad kompiuteris buvo pirktas jaunimo užimtumo klubui įrengti.

Savivaldybė už „PlayStation“ kompiuterį sumokėjo daugiau kaip 400 eurų, taip pat parapija už mokesčių mokėtojų pinigus įsigijo 1,5 metro skersmens televizorių, kuris kainavo 2 500 eurų.

Iš viso Panevėžio parapijų bendruomenės gavo net 150 tūkstančių eurų dydžio savivaldybės paramą.

(Pagal Tarp Dievo žodžio skleidėjų pirkinių už savivaldybės lėšas – „PlayStation“ kompiuteris | Alfa.lt)

Kauniečių pinigai religijai

Kauno rajono meras prižadėjo finansuoti prietarų sklaidą:

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pristatė arkivyskupui Kauno rajono bažnyčių finansavimo programą. Joje daug dėmesio skiriama priešgaisrinei apsaugai. Daugelyje Kauno rajono bažnyčių pavyko įrengti priešgaisrinę signalizaciją, tačiau kai kurie maldos namai jos dar neturi.

Daugiau dėmesio reikėtų ir istoriškai vertingoms Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės, Vilkijos Šv. Jurgio, Babtų Šv. Apaštalų Petro ir Povilo, Panevėžiuko Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioms.

Bendromis pastangomis pavyko sustabdyti slenkantį Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriaus šlaitą, restauratorių rankų reikėtų ir XVII amžių menančiai šventovei.

Finansinės paramos gali tikėtis Lietuvos gotikos perlas – Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.

V.Makūnas tvirtino, kad jau yra parengtas jos sutvarkymo projektas ir artimiausiu metu tikimasi gauti lėšų darbams pradėti.

(Pagal lrytas.lt)

Jūsų pinigai religijai – apie 700 tūkstančių eurų šiais metais

Ir toliau finansuosime prietarų sklaidą. Nes turime per daug pingių ir jų visiškai nereikia nei mokytojų atlyginimams, nei sveikatos apsaugai, nei pensijoms!

Religinėms bendruomenėms padalys 700 tūkst. eurų

Vyriausybės skirtos lėšos atiteks tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms. Didžiausia dalis – 626,5 tūkst. eurų atiteks Romos katalikams.

Finansų ministerija siūlo numatytus 697 tūkst. eurų paskirstyti taip: Romos katalikams – 626,5 tūkst. eurų, ortodoksams (stačiatikiams) – 36,1 tūkst. eurų, sentikiams – 9,1 tūkst. eurų, evangelikams liuteronams – 7,8 tūkst. eurų, evangelikams reformatams – 4,7 tūkst. eurų, musulmonams sunitams – 3,6 tūkst. eurų, judėjams – 3,2 tūkst. eurų, graikų apeigų katalikams – 3 tūkst. eurų, karaimams – 3 tūkst. eurų. Atsižvelgiant į tai, kad nei sentikiai, nei judėjai neturi aukščiausiosios vadovybės (vieno religinio centro), asignavimai bus skirti šioms tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms atstovaujančioms religinėms organizacijoms.

(Pagal Lietuvos žinios)

Po pasimatymo su meru Tauragės kunigai bėgo nuo žurnalistės (prieš metus)

Maždaug metų senumo straipsnis apie tai, kaip Tauragės savivaldybė švaisto jūsų pinigus senovinių prietarų sklaidai:

Kadenciją baigiantis rajono meras Pranas Petrošius savo darbo kabinete susitiko su Tauragės dvasininkais – katalikų ir evangelikų-liuteronų kunigais Alvydu Bridikiu ir Mindaugu Dikšaičiu. Po susitikimo, kuris buvo įtrauktas į mero darbotvarkę, vietos žurnalistai nusprendė išsiaiškinti, apie ką jie kalbėjosi su kadenciją baigiančiu rajono meru.

Tačiau su dovanėlėmis iš mero priimamojo išėję kunigai spruko nuo žurnalistės tarsi kuo prasikaltę.

[…]

Meras paaiškino, kad baigdamas kadenciją susitiko pakalbėti su kunigais apie nuveiktus bendrus darbus sprendžiant rajono problemas, tiek religinių bendruomenių, tiek ekonominius klausimus. Anot P.Petrošiaus, bažnyčios bendruomenė – ta pati mūsų visuomenė. Jei bažnyčia netvarkinga, reikštų, kad nesirūpiname savo miesto įvaizdžiu ir tikinčiaisiais.

„Seniai su jais (kunigais. – Red.) bendrauju. Visada susitinkame prieš Šv.Kalėdas. Pasidalijame džiaugsmais ir rūpesčiais. Dabar pasikviečiau, nes baigiasi mano, kaip mero, kadencija. Pakalbėjome, kas nuveikta, kiek paramos suteikta“, – sakė P.Petrošius.

Tauragės stačiatikių Šventųjų Kankinių Antano, Jono ir Eustachijaus parapijos jerėjaus Georgijaus Ananjevo į minėtą susitikimą rajono meras nekvietė esą todėl, kad šis turėtų atvažiuoti iš Klaipėdos. Su stačiatikių dvasininku meras sakė susitikęs Didįjį penktadienį, Kryžiaus kelio eitynių metu. Vienas kitą pasveikino su Šv.Velykomis.

Atvykusiems kunigams, kaip ir kadenciją baigusiems vietos politikams – rajono savivaldybės tarybos nariams, meras įteikė po knygą apie Tauragės kraštą ir po rankinį laikrodį. Vieno laikrodžio kaina siekia beveik tris šimtus litų (jie buvo užsakyti dar tuomet, kai nebuvo įvestas euras).

[…]

Vis dėlto redakcija sulaukė Tauragės katalikų parapijos klebono, kanauninko A.Bridikio laiško su atsakymais į klausimus. Anot kunigo, su meru jie kalbėjosi apie nuveiktus darbus per jo kadenciją. Esą nuo žurnalistės fotoaparato jis nesislėpė, tiesiog tamsiame koridoriuje blykstė jį apakino ir jis prisidengė veidą.

Į klausimą, kaip katalikų bendruomenė ketina panaudoti iš savivaldybės biudžeto 2015 metams numatytas lėšas – 10 400 eurų, A.Bridikis atsakė, kad ši pinigų suma yra skirta visam Tauragės dekanatui. Tauragės dekanatą sudaro 16 parapijų. Kai susirinks dekanato parapijų klebonai, bus nuspręsta, kokioms parapijoms parama yra būtiniausia.

Jūsų pinigai religijai – 386 tūkstančiai eurų Skaudvilės bažnyčiai

Pasak Kultūros paveldo departamento direktorės Dianos Varnaitės, Lietuvos medinės sakralinės architektūros tyrinėtoja Algė Jankevičienė yra pripažinusi, kad Skaudvilės Šv. Kryžiaus bažnyčia – viena iš nedaugelio klasicizmo bruožų turinčių kryžiaus formos sakralinių statinių Lietuvoje. Šios bažnyčios prikėlimas naujam gyvenimui kainavo apie 386 tūkst. eurų. Darbus finansavo Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo programa bei 10 proc. prisidėjo Tauragės rajono savivaldybė.

(Pagal lzinios.lt)

Kaip ir visada

  • jeigu savininkai nesugeba išlaikyti savo pastatų, derėtų juos išnuomoti arba parduoti tiems, kurie tai sugebėtų padaryti
  • finansuojant tokius projektus derėtų sudaryti tinkamas sąlygas tuos pastatus naudoti ir įvairioms sekuliarioms grupėms

Kada gi apmokestinsime kunigus ir vienuolius

Prieš porą metų Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto ir Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkų grupė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu kūrė pasiūlymus naujam Lietuvos socialiniam modeliui.

Tarp pasiūlymų yra ir šis:

Daugiau nei 2 mln. litų „Sodros“ biudžetą papildytų ir dvasininkai bei vienuoliai, kurie dabar yra valstybės draudžiami tik pagrindinei pensijos daliai, jeigu jie mokėtų 15 proc. minimalios algos dydžio socialinio draudimo įmokas papildomai pensijos daliai.

Nuo šio pasiūlymo praėjo jau beveik pora metų. Ko gero dar ilgai teks laukti, kol mes, kaip valstybė, nustosime remti prietarus.

Jūsų pinigai religijai: 14,5 milijonų eurų prietarų sklaidai

Vy­riau­sy­bė pa­tvir­ti­no de­šim­ties baž­ny­čių ir vie­nuo­ly­nų, ku­riems su­tvar­ky­ti per ar­ti­miau­sius ket­ve­rius me­tus bus tei­kia­mas pri­ori­te­tas, są­ra­šą. Tam pla­nuo­ja­ma skir­ti 14,5 mln. eu­rų.

(Pagal Sutvarkys dešimt bažnyčių ir vienuolynų)

Taip tai teisėta, bet neteisinga. Tai, kad Katalikų Bažnyčia sugebėjo skleisdami netiesą išvilioti pinigų iš mūsų protėvių ir iš to prisistatyti prašmatnių pastatų, nereiškia, kad dabartinė situacija yra teisinga.

Ką daryti turto savininkams?

Jeigu nesugebate patys išlaikyti savo turto, parduokite jį tiems, kurie sugebės jį prižiūrėti. Taip elgiasi dori žmonės.

Štai kaip kitose valstybėse atrodo bažnyčios, išlaikančios pastatus pagal savo išgales: