Mokslininko knyga „Didysis paveikslas“

Save apibūdinate kaip ateistą, tačiau neatrodote toks „karingas“, kaip kiti „Naujojo ateizmo“ lyderiai. Pavyzdžiui, rašote, kad „Visata yra kur kas didesnė už tave ir mane, ir noras ją perprasti suvienija žmones per esminių įsitikinimų spektrą. Tai mes esame priešais Visatos paslaptis. Jeigu mums rūpi supratimas, mes esame toje pačioje pusėje“. Ar galite paaiškinti savo požiūrį į netikėjimą?

Kaip ir rašau knygoje, nenoriu kažkurį žmogų laikyti savo priešu vien dėl to, kad mes nesutariame kai kuriais mokslo ar filosofijos klausimais. Kaip dirbantis mokslininkas, aš visada nesutinku su savo profesijos kolegomis, tačiau mes vis tiek sugebame būti draugiški. Nesutarimai dėl teizmo ar natūralizmo turėtų būti tokio paties pobūdžio.

Tačiau nesu tas, kuris norėtų užtušuoti nesutarimus tiek, kad pradėtų teigti, jog pozicija Dievo ar Visatos atžvilgiu yra nesvarbi. Šie dalykai tikrai yra svarbūs – nuo jų tiesiogiai priklauso ne tik tai, kaip mes mąstome apie pasaulį, bet ir tai, kaip mes konstruojame savo gyvenimo prasmę bei tikslą ir, galiausiai, kaip mes renkamės gyventi kartu. Esu įsitikinęs, kad mokslo ir empirinių tyrinėjimų metodais galima imtis visų įdomių klausimų apie pamatinę mūsų Visatos prigimtį, įskaitant tai, ar Dievas egzistuoja, ar ne, ir beveik nenuginčijami įrodymai liudija, kad jo nėra.

(Pagal Delfi)

Įsigykite šią knygą Amazon parduotuvėje (angliškai).

Kanadietiška mokslininkų cenzūra baigėsi

Kanadoje senoji Harper’io administracija, iš esmės cenzūravo mokslininkų , gaunančių federalinį finansavimą, bendravimą su žiniasklaida. Tai buvo aiškus bandymas kontroliuoti su aplinka susijusius klausimus: nuo globalinio atšilimo iki žuvininkystės įtakos aplinkai, ir vandens kokybės.

Dabar, kai Harper’io administraciją Trudeau administracija, šie apribojimai yra panaikinti ir mokslininkai gali papasakoti apie tai, kokie gniuždantys Harper’io apribojimai buvo iš tikro.

(Pagal Neurologica Blog)

Tai dar viena pamoka, rodanti, kaip lengvai, gali būti sugriauta demokratija ir atimtos laisvės – žmonės tiesiog vykdė nurodymus.

Papildoma nuoroda

Plunksnuoti ir pūkuoti dinozaurai

Nepaisant to, kad visuomenė dinozaurus vis dar įsivaizduoja kaip didelius driežus su žvynuota oda, mokslininkams (ir žmonėms besidomintiems mokslu) jau daugiau nei dešimtmetį žinoma ir tai, kad buvo plunksnuotų dinozaurų, ir tai, kad yra tyrimų atskleidžiančių tų plunksnų spalvas. Labai gaila, kad filmas „Juros periodo pasaulis“ praleido progrą šias žinias perteikti ir platesnei visuomenei.

Tyrimas rodo, kad visi dinozaurai buvo padengti plunksnomis arba bent jau turėjo potencialą būti plunksnuotiems. Naujas radinys Sibire sukėlė paleontologus ant kojų.
150 milijonų metų senumo fosilijos, rastos Sibire rodo, kad plunksnos buvo daug plačiau paplitusios tarp dinozaurų, nei manyta anksčiau.

Pagal National geographic, ir 1psl.lt, ir time.com ir nature.com