Katalikus piktina Konstitucinio Teismo sprendimas dėl atleidimo nuo karinės tarnybos

Romos katalikų tikėjimą išpažįstantys dvasininkai piktinasi Konstitucinio Teismo sprendimu, jog tradicinių religinių bendruomenių dvasininkai nepagrįstai atleidžiami nuo karo arba alternatyvios krašto apsaugos tarnybos.

Lietuvos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius Kęstutis Smilgevičius BNS sakė, jog karinė tarnyba prieštarauja dvasininko pašaukimui.

„Dvasininkas, grynai dėl savo pašaukimo, jis negali pralieti kraujo. Jis kitaip tarnauja žmonėms ir negali būti su ginklu. Tai yra neįmanoma“, – teigė kunigas.

Kunigo teigimu, dvasininkams negali atlikti ir alternatyvios karinės tarnybos, net jeigu ji būtų civilinė.

„Civilinė tarnyba nėra niekas kita, kaip tiktai karinės tarnybos pakaitalas, bet iš esmės tai yra ta pati karinė tarnyba“, – kalbėjo K.Smilgevičius.

Konstitucinis Teismas nusprendė, kad pagrindiniam šalies įstatymui prieštarauja įstatymo nuostata, jog nuo karo prievolės atleidžiami valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai.

(Pagal delfi)

Tad nuo šiol 3-io straipsnio 7-as punktas nebegalioja ir įstatymo dalis skamba taip:

3 straipsnis. Atleidimas nuo karo prievolės

Nuo karo prievolės atleidžiami:

1) asmenys, kurie nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais;
2) neįgalieji;
3) asmenys, kurie karinės medicinos ekspertizės komisijos, sudarytos ir veikiančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyta tvarka, dėl sveikatos būklės pripažinti netinkami privalomajai karo tarnybai;
4) asmenys, įstatymų nustatyta tvarka perkelti į dimisiją;
5) pagrindinio karinio parengtumo neįgiję asmenys, kai jiems sukanka 60 metų;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-380, 2017-05-23, paskelbta TAR 2017-05-30, i. k. 2017-09161
6) moterys, išskyrus tas, kurios raštu pareiškė norą tapti karo prievolininkėmis ir (ar) yra baigusios aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas;
7) valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai.
TAR pastaba. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (2011 m. birželio 23 d. redakcija; Žin., 2011, Nr. 86-4150) 3 straipsnio 7 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 139 straipsnio 2 daliai.

Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. KT9-N7/2017, 2017-07-04, paskelbta TAR 2017-07-04, i. k. 2017-11471

Mano nuomonė

  1. Privaloma karinė tarnyba yra pasityčiojimas iš žmonių
  2. Privilegijų suteikimas dvasininkams yra pasityčiojimas iš žmonių

Iš dalies džiaugiuosi KT išaiškinimu, o iš dalies nedžiugu, kad dar daugiau žmonių teks susidurti su tokia prievole.

Pirminiai šaltiniai:

Teismas: jeigu kunigas, tai galima vairuoti neblaiviam

Prie vairo neblaivus sučiuptas Nidos ir Juodkrantės evangelikų liuteronų parapijos klebonas kunigas Jonas Liorančas galės vairuoti ir toliau.

Klaipėdos apylinkės teismas antradienį paskelbė sprendimą – kunigui skyrė 289 eurų baudą, tačiau teisės vairuoti neatėmė.

Teisėja atsižvelgė į Neringos mero Dariaus Jasaičio ir Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupo Mindaugo Sabučio prašymus nenuskriausti parapijiečių, nes atsiųsti kito Dievo tarno nėra galimybių.

Be to, J.Liorančas savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir prašė teismo vieno – kaip galima trumpesniam laikui atimti teisę vairuoti, nes tuomet negalėtų eiti tarnystės.

Teisme ši administracinė byla, kurioje atsakomybėn buvo patrauktas keturiasdešimtmetis kunigas J.Liorančas, buvo išnagrinėta per keliolika minučių.

(Pagal lrytas.lt)

Parkavimo rinkliavos Kaune ir tikinčiųjų reikalavimai

Po 2015 m. savivaldybių rinkimų, pasikeitus Miesto valdžiai, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu „buvo išskirtinai apmokestintas transporto priemonių statymas Kauno Rotušės aikštėje“, rašoma peticijoje.

Sprendimu nurodyta, kad „(…)rinkliava renkama darbo dienomis nuo 8 iki 18 valandos, išskyrus Rotušės aikštę, kurioje rinkliava renkama visomis dienomis nuo 8 iki 24 valandos“. 2015 m. gruodžio 29 d. Tarybos sprendimu Nr. T-743 ankstesnis sprendimas pakoreguotas, tačiau nauji Vietinės rinkliavos nuostatai paliko galioti tą pačią tvarką Rotušės aikštėje.

„Atkreipiame dėmesį, kad Rotušės aikštės prieigose veikia penkias dideles bendruomenes vienijančios Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika, Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų), Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų), Kauno Šv.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) ir Šv.Trejybės (Seminarijos) bažnyčios, todėl sekmadieniais į Šv. Mišias susirenka labai daug miestiečių. Nuo tada, kai 2015 m. apmokestintas parkavimas Rotušės aikštėje sekmadieniais, miestiečiai patiria daug nepatogumų švęsdami sekmadienius, lankydamiesi šeimomis šiose bažnyčiose ir Santakos parke“, teigia peticijos rengėjai.

„Manome, kad miestiečių galimybių patenkinti dvasinius poreikius apribojimas dėl galimai didesnio mokesčių surinkimo yra nepagrįsta strategija, liudijanti apie išskaičiavimu paremtus ją priėmusiųjų prioritetus.

Atsižvelgiant į tai, mes, žemiau pasirašiusieji, Kauno miesto savivaldybės tarybos ir jos mero, prašome atsižvelgti į miestiečių lūkesčius, pakeisti Miesto tarybos sprendimą ir vietinės rinkliavos Rotušės aikštėje sekmadieniais nerinkti“.

(Pagal Bernardinai)

Nežinau tiksliai, kokiu tikslu Kaune buvo nustatytas tas automobilio statymo mokestis, tačiau paprastai tas apmokestinimas skirtas tam, kad žmonės be reikalo neužgrūstų miesto gatvių ir stovėjimo aikštelių.

Keletas klausimų apie kuriuos vertėtų pamąstyti prieš keliant tokius reikalavimus:

  • Ar tikrai melstis būtina bažnyčioj, o ne namie?
  • Ar tikrai tikintiesiems taip svarbu į bažnyčią atkeliauti automobiliu, o ne viešuoju transportu ar pėstute?
  • Jeigu jau keliaujate automobiliu, tai gal vertėtų sudalyvauti mišiose, kokioje nors kitoje bažnyčioje, prie kurios mašinos stovėjimas neapmokestintas? Lietuvoje gi bažnyčių kone ant kiekvieno kampo surasi.
  • Ar tos konkrečios bažnyčios teikia kažkokias būtinas paslaugas, kurių kunigai nesugeba teikti kitose bažnyčiose? Kiek suprantu gi tą patį „visur esantį“ ir „viską žinantį“ dievą garbinant.
  • Ar tikrai jūsų keistiems, su prietarų sklaida susijusiems, poreikiams turėtų būti suteikiamas prioritetas palyginus su kitų žmonių automobiliais?