„Viltis“ nėra žodžio „apgavystė“ sinonimas (arba apie kodavimą nuo alkoholizmo)

Delfi prieš porą savaičių paskelbė straipsnelį pavadinimu: „Atimta paskutinė neturtingų šeimų viltis sustabdyti alkoholiką.“ Tačiau straipsnis iš tikro yra ne apie viltį, o apie tai, kad kodavimas nuo alkoholizmo yra paprasčiausia apgavystė. Valdžia tiesiog uždraudė apgaudinėti žmones.

Apie šiuos vaistus, kodavimo abejotinumą ir moksliškai pagrįstas gydymo galimybes komentuoja sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.

„Vadinamajai aktyviai antialkoholinei terapijai, naudojant ilgo veikimo intraveninius vaistus („Torpedo“ ir kt.) procedūroms, iš tiesų nebuvo naudojami jokie specifiniai vaistai. Vaistas, pavadinimu „Torpedo“, niekada neegzistavo. Apie jį, žinoma, nėra informacijos nei Europos Sąjungos, nei Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registruose, nėra teisės aktais reglamentuotos informacijos apie šį vaistinį preparatą arba tokį gydymo metodą. Kadangi vaistas niekada neegzistavo, negali būti kalbos apie jo veiksmingumo patvirtinimą klinikiniais tyrimais arba būtinas vaistams registracijos ir paslaugos akreditacijos procedūras. Taigi ši paslauga negali būti taikoma pacientams, nors gydymo paslaugų sąraše ji buvo nuo 1996 m.“, – sakė pašnekovė.

Ugnius Kiguolis nori kurti privatų darželį (o gal mokyklą), kur galėtų skleisti sąmokslo teorijas bei nepasitikėjimą mokslu ir medicina

Nekart viešai prieš nesąmoningą ir „aklą“ vakcinavimą pasisakęs Ugnius užsiminė, kad įrengs privatų vaikų darželį, kur mielai priims neskiepytus vaikus.

„O jei padarys ir privačią mokyklą, kurioje bus mokoma tai, ko reikia gyvenime? Tai, ką galima pritaikyti ateityje? – retoriškai klausė vegetariškai besimaitinantis ir veganizmui simpatizuojantis U. Kiguolis. – Ten mokys ir bendro supratimo, kad reikia gydyti ligų priežastis, bet ne pasekmes. Mokys atjautos gyvūnams, pasakos, kas iš tiesų yra sveika mityba, sveika gyvensena, kokią įtaką tai daro gyvenimui? Pateiks nesuklastotą informaciją apie skiepus, mediciną, ligų gydymą, chemijos ir farmacijos pramonės alternatyvas? Kas, jei nuo pat mažens supažindins su GMO, pieno iliuzija, cukraus žala. Jei nuo mažens išmokys gerbti, tausoti, mylėti šį erdvėlaivį, vadinama Žeme?“

(iš Kauno diena)

Kaip gaila, kad puikūs su etika ir požiūriu į gyvenimą ketinimai yra persipynę su pseudomokslu ir sąmokslo teorijomis. Apmaudu, kad pinigingi žmonės prisiskaito internete niekų apie cukrų, GMO, pieną ar vakcinas ir pasišauna skleisti dezinformaciją.

Tikiuosi, kad Ugniui Kiguoliui ir jo draugams neišdegs ketinimai piršti dezinformaciją vaikams ir jaunimui.

GMO – ko gero vienintelis būdas pamaitinti ir toliau be a augančią žmoniją. Žmonija auga, o praktiškai visą dirbama žemė jau naudojama žemdirbystei. Aš nenorėčiau iškirsti džiugių likučių tam, kad žmonės ne mirtų iš bado.

Vakcinos apsaugo mus nuo užkrečiamų ligų. Tai – labai labai svarbu.

Per daug cukraus yra negerai, taip pat per daug druskos, per daug riebalų, per daug vienodo maisto, per daug kavos, per daug pieno ir t.t yra negerai. Tiesiog klausykite medikų, kurių rekomendacijos yra gan paprastos: maisto pasirinkimo piramidė.

Farmacijos pramonė yra netobula, bet jie vykdo labai svarbią funkciją – išranda ir gamina vaistus. Ji vykdo labai labai brangiai kainuojančius tyrimus, kuriais tikrinamas vaistų efektyvumas ir saugumas. Siūlau paskaityti apie vikipedijoje apie klinikinių tyrimų fazes, dalyvių kiekius, trukmę ir kainą. Taip pat, manau, kad farmacijos įmonės būtų atviros apie atliekamus tyrimus.

Ką daryti?

Ugniau Kiguoli, propaguodami ideologiją, nereklamuokite sąmokslo teorijų ir nepaaukokite ideologijai tiesos ir pasiekimų, kuriuos mokslinio metodo pagalba pasiekėme per šimtmečius.

Veidotyra – pseudomokslas skatinantis diskriminaciją

Trumpai: Veidotyra yra pseudomokslas, o įmonės įtraukiančios veidotyrą į personalo atrankos procesą užsiima diskriminacija

Gerbiami „Personalo atranka kitaip“ klientai, tikiuosi, kad jūs samdydami šią įmonę, į savo rizikos registrą įtraukiate ir galimybę būti patampytais po teismus dėl žmonių diskriminacijos!

Žmonių diskriminaciją draudžia Lietuvos įstatymai. Tad jau vien tai, kad jums personalą atrinkti padeda ši įmonė, gali užtraukti jums teisinių nemalonumų.

Žinoma, yra tyrimų ir rodančių, kad žmonės sugeba atspėti tam tikras būdo savybes vien iš žmogaus išvaizdos kiek geriau, nei atsitiktinumas. Bet ar tas mokslinis „kiek geriau“ ir psudomokslinis „užtikrintas“ įvertinimas tikrai vertas rizikos būti tampomiems po teismus? Ar tikrai tai verta psudomokslais paskliaunančios ir neracionaliais sprendimais besivadovaujančios įmonės reputacijos? Ar tikrai verta prarasti darbščius, protingus ir gabius darbuotojus dėl tokio pseudomokslo?

Ramunė Vaičiulienė, bendrovės „Personalo atrankos kitaip“ vadovė, sako, kad žmogaus veido analizės darbdaviai užsako keliais atvejais. „Gana dažnai tirti žmonių veidus tenka vykdant personalo atranką pirminiame (iš prie CV prisegtų nuotraukų) arba galutiniame atrankų etape stebint pokalbį dėl darbo. Taip pat neretai darbdaviai užsako jau esamų darbuotojų veidotyrą tam, kad vadovai geriau pažintų savo darbuotojus ir jiems galėtų parinkti tinkamą darbo pobūdį, efektyvias motyvavimo priemones ir pan.“, – sako p. Vaičiulienė.

Jeigu šiuo metu aš būčiau kandidatė į laisvą darbo vietą arba mano darbdavys pas veidotyros specialistą užsakytų mano kaip darbuotojo charakteristiką, jam užtektų turėti kelias mano nuotraukas, kurias lengvai galėtų rasti mano socialiniame tinkle: portretinę tiesiu veidu, profiliu ir visu ūgiu. Ir jau po kelių dienų gautų trijų puslapių ataskaitą apie mano būdą, bendravimo pobūdį, konfliktiškumą, toleranciją, diplomatiją, rizikingumą, streso valdymą, atsakomybės pojūtį, motyvaciją, valdingumą, savarankiškumą, gebėjimą planuoti, atidumą, iniciatyvumą, kūrybiškumą, dėmesio valdymą, kruopštumą, adaptaciją, moralines vertybes ir net polinkį į neigiamus įpročius.

Labai dažnai atrankų metu yra naudojama situacijų praktika, kuomet kandidatai provokuojami pasielgti taip, kaip jie galbūt elgtųsi realioje darbinėje situacijoje. Tačiau p. Vaičiulienė sako, kad tiriant kandidatą iš jo veido, gestų, balso, laikysenos galima sužinoti tą patį nepastatant žmogaus į nemalonią padėtį.

Pagal vz.lt

Teisinė informacija

Įstatymuose nėra minima diskriminacija dėl veido. Bet veidotyra yra ne kas kita kaip „nepriėmiau tavęs dirbti, nes man nepatinka tavo veidas“ tipo diskriminacija, kuri kuo puikiausiai papuola į šį Lygių galimybių įstatyme naudojamą apibrėžimą:

Diskriminacija – tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu.

Nuorodos apie veidotyros pseudomokslą

Jeigu nukentėjote dėl veidotyrininkų

Jeigu nukentėjote nuo veidotyrininkų, tai manau, jog turite neblogą galimybę paduoti skundą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai.