Vilniaus Universiteto kapelionas kartoja nuvalkiotas (ir neteisingas) frazes

Bernardinai skelbia pokalbį su Vilniaus universiteto kapelionu Vidmantu Šimkūnu:

Diskusija dėl mokslo ir religijos santykio tikriausiai niekada nesibaigs. Ar esate susidūręs su priešišku VU akademinės bendruomenės požiūriu į savo veiklą?

Oficialiai ne, tačiau kalbant su studentais ir dėstytojais kartais pasitaikydavo aštresnių pozicijų. Manau, kad taip atsitikdavo dėl nesusiklausymo, nesugebėjimo bendrauti. Bažnyčia seniai atsisakė tiesos monopolio, ji pripažįsta ir gerbia mokslo autonomiją. Mokslas ir religija į tikrovę žvelgia dviem skirtingais būdais. Kiekvienas turi savo metodus ir klausimus, į kuriuos bando atsakyti. Painioti šiuos du dalykus yra tas pats, kas atsuktuvu bandyti sutaisyti mikroschemą – naudojamas ne tas įrankis.

Verta prisiminti, kad pati universitetų, mokslo, švietimo institucija Europoje yra krikščioniškos kilmės. Buvo ir yra daugybė pasaulinio garso mokslininkų krikščionių.

Kita vertus, mokslo pažanga, nauji atradimai, greiti pokyčiai teologams meta nemažai iššūkių.

Kai kunigai sako, kad jie turi metodų požiūriui į tikrovę, tai jie turi omenyje apreiškimą (neatskiriamą nuo melo ir fantazijų) bei šventuosius raštus (neatskiriamus nuo pasakų ir prietarų rinkinio). Tai nėra pasaulio pažinimo metodai, tai gali būti labai prasti pasaulėžiūros formavimo metodai, tačiau jie tikrai nepadės išsiaiškinti tiesos. Visuomet prisiminkite, kad patiklumas nėra vertybė.

Paprastai mokslas, kuriame atsisakoma nekintančių dogmų, į priekį žengia greičiau nei Bažnyčia. Krikščionių religijoje taip pat vyksta pokyčiai, tačiau esama dalykų, kurie tikrai nepasikeis…

Deja, turiu pripažinti, kad pasaulis keičiasi greičiau, Bažnyčia tikrai atsilieka. Jos veiksmai kartais būna reakcija į tai, kas jau atsitiko (ypač kalbant apie mokslą). Tačiau yra tokių sričių, kur Bažnyčia pirmauja. Tai susiję su socialine, meilės sfera. Pavyzdžiui, žmogaus teisių gynimas, orumo apsauga, kova su prekyba žmonėmis. Yra daug krikščioniškų iniciatyvų, kurias valstybė vėliau perima. Kai kurios jų perimtos taip seniai, kad net atrodo, jog jos visada buvo valstybės prerogatyva. Pagarba vaikams ir seneliams, šeima, kaip vertybė, pati socialinė valstybė kilo iš krikščioniško mokymo.

Cha! Bažnyčia žmonių teisių srityje labai labai atsilieka! Kas kovoja prieš gėjų teises? Bažnyčia! Kas vis stengiasi uždrausti kenčiantiems nutraukti savo kančias? Bažnyčia! Kas kovoja prieš moterų teises? Bažnyčia! Pagarba vaikams ir seneliams Bažnyčios nuopelnas? Tuomet eikite pabarti bet kurios nekrikščioniškos pasaulio kultūros žmonių apie tai, kad jie negerbia senelių, vaikų ir nevertina šeimos! Ką? Jie vertina šiuos dalykus ir be Bažnyčios? Neįtikėtina!

One thought to “Vilniaus Universiteto kapelionas kartoja nuvalkiotas (ir neteisingas) frazes”

Komentavimo galimybė išjungta.