Stambulo konvencija – tai kuo gi ji kliūna?
Užuot pasidavus konvencijos ratifikavimo priešininkų primetamoms žaidimo taisyklėms, kaip tai daro Europos Taryba ir užsienio reikalų ministras, vertingiau yra paanalizuoti, ko gi bijo konvencijos ratifikavimo priešininkai. Pirmiausia abiejuose „valstiečių“ straipsniuose krenta į akis tai, kad jie bijo, jog išnyks smurtas ne tik prieš moteris (šitam jie neva pritaria), bet tuo pačiu ir prieš homoseksualius bei transseksualius žmones. Tuo baisisi tiek M. Puidokas, tiek S. Fernandez Montojo. Iš abiejų straipsnių turinio akivaizdu, kad šie asmenys pritaria patyčioms ir smurtui homoseksualių ir transseksualių žmonių atžvilgiu bei jų orumo žeminimui. Nors tiek Europos pagrindinių teisių agentūros, tiek Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, tiek NVO atlikti tyrimai rodo, kad 80 procentų LGBT moksleivių patyria smurtą ir patyčias, A. Širinskienės padėjėja teigia, kad „prisidengiant paplitusiomis patyčiomis bei smurtu prieš LGBT yra formuluojamas siekis „perauklėti“ visuomenę nuo vaikų iki specialistų“. O nereikėtų? Smurtas ir patyčios homoseksualių ir transseksualių vaikų ir suaugusiųjų atžvilgiu yra saugotina „tradicinė vertybė“? S. Fernandez Montojo ir panašiems į ją – taip.
(Pagal Delfi)